Vaiduokliška muzika

Juodasis metalas

Nors juodojo metalo grupės retai pateikia kažką panašaus į sistemingą filosofinį siaubą, juodojo metalo muzika, tekstai ir ikonografija yra svarbūs kaip būdai, kuriais jie atsigręžia į ankstesnes demonų ir demoniškumo sampratas. Pasak E. Thacker, filosofiniam siaubui nėra geresnio atspirties taško nei juodasis metalas.

Populiariose asociacijose juodasis metalas vadinamas juodu dėl įvairių priežasčių - jo nuorodos į juodąją magiją, demonus, raganavimą, persikūnijimus, nekromantiją, blogio prigimtį ir visa, kas niūru. Iš visų šių asociacijų atrodo, kad juodasis metalas susijęs su satanizmu ir velnio figūra. Ir nors primityviausiu būdu galėtumėme suvokti, kad juoda yra lygu satanizmui, toks priėjimas būtų gana primityvus.

Istoriškai terminas šėtonas iš hebrajiškos Biblijos pereina į Koine graikų kalbą, kur šėtono figūra dažnai vaizduojama kaip piktavališka, nusiteikusi prieš monoteistinį Dievą, o ne prieš žmoniją, figūra. Įvairiais ilgos krikščionybės istorijos momentais velnio, kaip visuotinio Dievo ir žmonijos antagonisto figūrai duoti skirtingi vardai, o šėtonas yra tik vienas iš jų. Ir nors juodasis metalas nėra vienintelis muzikos žanras, kuriantis tokio tipo asociacijas, tačiau satanizmas yra konceptualus juodojo metalo atskaitos taškas.

Tiesa, kiekvienam black metal klausytojui akivaizdu, kad ne visos black metal grupės gali būti priskiriamos šiai black = Satanic lygčiai. Yra daug juodojo metalo grupių, kurios remiasi ne krikščioniškais pagrindais, o skandinavų mitologija, senovės Egipto paslaptimis ir t.t. Tad šiame kontekste galima siūlyti kitą reikšmę žodžiui „juoda“ juodajame metale, tai yra: juoda = pagoniška. Pagonybė, kaip politeistinis, o kartais ir panteistinis požiūris, visiškai prieštaravo doktrininiam bažnyčios suverenitetui. Pagonybės ikonografijoje, skirtingai nuo doktrininės bažnyčios, vietoj demoniškų kvietimų ir mišių gali būti animistinės prigimties, astralinių šviesų ir astralinių kūnų vaizdai, žmogaus ir gyvūno, žmogaus ir augalo metamorfozės ir pats žmogus bei gamta. Pagonybėje žmogus visada yra „gamtos“ ir jos animistinių jėgų pusėje (132).

Nepaisant skirtumų, abi termino „juoda“ reikšmės, bent iš dalies atskleidžia šiuolaikinio siurrealistiškumo temos klampumą, o galiausiai, jos neužpildytas šiuolaikybės spragas, galima rasti elektroninėje muzikoje.

Elektroninė muzika

Vos prakalbus apie hauntologinę, praeities vaiduokliais persmelktą muziką, kurios skambesys, kartu pranašautų tiek praeitį, tiek ir ateitį - mintyse išnyra Burial- Forgive garso takelis. Oneiriški garsai, jau daugiau nei dešimtmetį glostantys melomanų ausis, ilgą laiką buvę anonimiški, mąstant apie hauntologinę dabartį, tampa pranašiški. M. Fisher, knygoje „Ghosts of my life“, Burial kuriamą muziką apibūdina kaip neidentifikuojamą traškesį, tarytum pietų Londonas, netolimoje ateityje, skęstų lietuje. „Tai tarytum elegija užkietėjusiam kontinuumui; tai tarsi įėjimas į apleistas erdves, kur kažkada karaliavo reivas. Nutildytas oras prisipildo praeities vaiduokliais. Išdaužtas stiklas įtrūksta po kojomis. MDMA prisiminimai atgaivina Londoną taip, kaip haliucinogenai ištraukia demonus, ropojančius iš metro požemių. Garso haliucinacijos paverčia miesto ritmus neorganinėmis būtybėmis, labiau prislėgtomis nei piktybinėmis. Matai veidus debesyse ir girdi balsus traškesiuose. Tai, ką akimirką manėte esant dusliems bosams, pasirodo tik vamzdinių traukinių ūžesys.” (133)

Taikliai apibūdinti garsai, nėra vieninteliai menantys hauntologinį ūžesį. Pavyzdžiui vienas įtakingiausių elektronikos scenos atlikėjų Aphex Twin, pripildytas ambient ir techno garsų, kūrinyje #3, tarytum panardina į nesibaigiančią akimirką, lėtai garsėjančia ir turtėjančia savo harmonija, skęstančia belaikėje erdvėje, kur praeities šešėliai ir plieninė, tarytum per miglą užpildanti būtį nežinomybė, traukia gilyn. Panašų jausmą, nors ir skirtinga harmonija, grąžina ir Thom Yorke, pradedant bendru, su Burial kurtu kūriniu Her Revolution ir baigiant demonišku Suspirium filmo garso takeliu. Kalbant apie Aphex Twin ir Thom Yorke kūrybą, verta paminėti, jog Radiohead lyderis, tiek solinėje kūryboje, tiek ir grupės veikloje, nevengia Apex Twin įtakų. Jo flirtas su eksperimentine elektronine muzika įkvėpė jį sukurti 2000 m. elektro-roko albumą Kid A, po kurio 2001 m. pasirodė Amnesiac. Radiohead, pripažino, jog šių dviejų albumų skambesiui, didelę įtaką darė būtent Aphex Twin.

Apex Twin

Tiesa sakant, nors hauntologiniam garsui būtų galima priskirti ir Waporvawe judėjimą, norisi paminėti Shoegaze, savo apogėjų pasiekusį tūkstantmečių sandūroje. Skambesys, kuriuo kuriama tarytum garso siena, atsispindi ir grupių elgesiu scenoje. Paprastai nedaug judėdami, grupių nariai nardina į vientisą skambesį, kuriame garsus, iškraipytų gitarų aidėjimas perspina su vokalu, panašėjančiu į garsinę, vientisą tekstūrą. Puikus tokios muzikos pavyzyds yra Slowdive, Placebo, My Bloody Valentine ar Mogwai. Išties, apibūdinti shoegaze skambesį kiek keblu ir dėl to, kad nemaža dalis atlikėjų kratosi šio stiliaus, įskaitant ir Mogwai. Kita vertus, šis skambesys, kaip indie žanro subžanras, primena visatos begalybę, galiausiai, savo fantastiškumu perraugančią į tokių grupių kaip Sigur Ros skambesį, kartu su visu fantastiniu mitu ir nežemiška kalba, kuria jie dainuoja.

Galiausiai, hauntologinė šiuolaikybė, shoegaze ir siaubas apsijungia Deafheaven kūrinyje Worthless animal, kur ryškus scream vokalas persipina su metalo skambesiu ir praeities vaiduokliais.

Rodos, demontologinio skambesio, jei tik keliautume tolyn, galėtume atrasti veik kiekvieno žanro takeliuose, tačiau derėtų prisiminti, kad vienas esminių demontologinio skambesio galimų bruožų - eksperimentinis skambesys, talpinantis savyje uncanny, sustabdytos, pažįstamos praeities ir neįsivaizduojamos ateities motyvus. Tad akivaizdu, kad hauntologinis eksperimentinės elektronikos skambesys tampa atspirties tašku demontologinės muzikos apmąstymams.

132 THACKER, Eugene. In the Dust of this Planet. Horror of Philosophy vol. 1. Winchester: Zero books, 2011. p.179. ISBN: 9781846946769 125

133 FISHER, Mark. Ghost of my life. Writings on depression, hauntology and lost futures.Winchester: Zero books, 2014. p.245. ISBN 978-1780992266