Demontologija

Minėtos demoniškumo prieigos yra svarbios suprasti, tačiau persisunkusios istorija, ne visada geba aprėpti nūdienos kultūrines aktualijas, todėl, rodos, šiandien nesinori galvoti apie demoniškumą tik iš religinės ar mitologinės perspektyvos. Ir čia, žvelgdami į tolimesnę demoniškumo sampratą, sutinkame ne tik šiuolaikybei pritaikomą demoniškumo perspektyvą, bet ir naują, XXI a. gimusią sąvoką – demontologija, kurią pristato E. Thacker, teigdamas, kad demontologija, turėtų atskirti save nuo moralinės, teisinės ir kosminės krikščioniškosios demonologijos sistemos (moralės įstatymų, pagundų, nusižengimų, nuodėmių, bausmių, išganymų ir kt.). Demontologija šiandien susiduria su vienu didžiausių mąstymo iššūkių – kaip permąstyti pasaulį kaip neįsivaizduojamą? Tai yra – nesant į žmogų orientuoto požiūrio ir pernelyg nesiremiant būties metafizika? Vėlgi, susiduriame su įvairiausiomis kliūtimis, iš dalies todėl, kad filosofinės demonologijos nėra, arba dar nėra. Tačiau, jei vis dėlto būtinai reikia primygtinai bandyti paaiškinti demontologijos veikimą, galime numanyti, kaip teigia knygos autorius, kad siekiant atspindėti demontologijos principus, labai svarbus yra valios neigimas. Čia lieka tik būsena, kurią patiria visi, kurie pasiekė visišką valios neigimą ir kuri žymima pavadinimais – ekstazė, susižavėjimas, susivienijimas su Dievu ir pan. Tam tikra prasme negatyvus nihilizmas nėra tik apie kalbą, kad būtų galima tinkamai apibūdinti patirtį, čia labai svarbu kalbėti apie minties horizontą, kai šis susiduria su neapgalvotu, nepažintu žmogaus horizontu, kai žmogus tam tikra prasme yra tik mediatorius, o ne minčių kūrėjas. Tačiau, kaip pažymi Schopenhaueris – „tokios būsenos tikrai negalima pavadinti žiniomis, nes ji nebeturi subjekto ir objekto formos, be to, ji prieinama tik savo paties patirčiai, kuri negali būti toliau perduodama“. Visgi, demontologija yra apie dvasinę patirtį – nesąmoningą, nekontroliuojamą pažinimą, kur žmogus tėra ekstazės apimtas gyvūnas, bandantis priimti visatos begalybę ir tarytum mediatorius baandantis perleisti ją į pasaulį (46). Nedrąsiai, bet norisi kelti prielaidą, kad galbūt demontologija yra sekuliarių religijų ir turtingos šiuolaikinės kultūros išeiga ar patirtis, peržengianti net pastarųjų dešimtmečių hauntologinio fono rėmus, kurios formą bei turinį dar pasiūlys ateitis. Turint mintyje, kad populiarėjant įvairioms apeigoms, talpinančioms savyje tiek senųjų kultūrų, tiek šiuolaikybės elementus (transcendentinė meditacija, Ajahuaskos ritualai, eksperimentai su psichodelinėmis medžiagomis, kurios vis ryškiau sugrįžta į mokslininkų akiratį ir t.t.), kurių pagalba yra pasiekiamos minėtosios ekstazės būsenos, demontologijos sąvoka gali tapti ne tik filosofinį ir teorinį pagrindą turinčia mokslo šaka, bet ir demontologiniu menu apibrėžiama kūrybine praktika, kurios ašimi taptų ne tiek vizualinis rezultatas, kiek pats procesas.

Tiesa, gilinantis į demoniškumo apraiškas, negalime visiškai atskirti religinės ir mitologinės reikšmės nuo E. Thacker demontologijos koncepcijos. Tiek E. Thacker plačiai aprašomas trečiasis pasaulio suvokimo lygmuo - Pasaulis sau, tiek ir XVI a. H. C. Agrippa „Occult Philosophy“ knygoje aprašomi okultiniai, paslėpti dalykai – tarytum referuoja į demontologijos horizontą. Pavyzdžiui – H. P. Agrippa teigia, kad nepažinto pasaulio egzistavimo priežastys gana akivaizdžios – žmogaus intelektas niekaip negali pasiekti ir išsiaiškinti, tad galiausiai, šio pasaulio savybės interpretuojamos kaip demonai – slapčiausi geiduliai, fantazijos ir baimės, nesutelpančios į šiuolaikinės visuomenės rėmus (47). Tampa aišku, kad tiek H.C. Agrippa, tiek ir E. Thacker tamsos pasauliai su demontologija priešakyje – tai tamsioji materija, šmėžuojanti kasdienybės šešėliuose ir žmogiškose mintyse, užimanti svarbią rolę šiuolaikybės anatomijoje. Tai kultūriniai elementai, būties išskyros, kiekviename laikmetyje turinčios skirtingą formą, tačiau sutelpančios tuose pačiuose archetipuose.

46 THACKER, Eugene. In the Dust of this Planet. Horror of Philosophy vol. 1. Winchester: Zero books. 2011. p.41. ISBN: 9781846946769 25

47 AGRIPPA, Cornelius, Heinrich. Three Books of Occult Philosophy. Minnesota: Llewellyn Publications. 1992. p.1024. ISBN 0875428320