Esė apie kink'us
- Gerda Liudvinavičiūtė
- 2021-12-10
- 3 min. skaitymo
Atnaujinta: 2022-06-13
Antropologijos esė
Gerda Liudvinavičiūtė
Vos tik imu galvoti apie hauntologinę patirtį ir sekuliarų temporalumą, prieš akis, rodos, sušmėžuoja motyvacinis hedonizmas, kur tik malonumas arba kančia gali būti asmeninės motyvacijos priežastimi. Kol pasaulis nepaliaujamai skuba pirmyn, o mes, rodos, gyvename ateityje, kuri taip niekada ir neatėjo, su nostalgijos ir melancholijos prieskoniu, naktimis skambanti tamsi elektronika tarytum kviečia pažinti šį naują, iš požemių lendantį siaubūną. Siaubūną ta prasme, kad, žmonija, kaip ir visais laikais, vis dar bijo to, ko nepažįsta. Tad kokia ta belaikė dabartis, gramzdinanti mus į letargišką miegą, kurį vadiname realybe?
Keičiantis požiūriui į save ir supančią aplinką, tarytum atsidūrėme antropocentrinės griūties eroje, kurioje imame suvokti būties trapumą, beprasmybę ir belaikį savo daiktiškumą. Griūnant stabams, kuriais kliovėmės šimtmečius, galiausiai naujo identiteto paieškos, dalį visuomenės traukia ieškoti naujų, sekuliarių tikėjimo formų, kurios pagrįstų ar bent palengvintų mūsų egzistavimą. Vis dėlto, kaip ir bet kokiai naujai pradžiai - reikia laiko, kad ši susiformuotų ir prasiskverbtų į holistinį mūsų pasaulio suvokimą. Ir čia, kaip istorija rodo, didelę įtaką daro subkultūros, besiformuojančios visuomenės paraštėse, bet galiausiai besiskverbiančios į pop kultūrą. Jei kadaise, pop kultūra buvo pripildyta dieviškojo, religiškojo prado, tai šiandien, kyla naujos religinės formos - kur kas laisvesnės, atmetančios teistinį pažadą apie kančios ir išganymo dualumą. Vis dėlto, skausmas ir malonumas, rodos, niekur nedingsta ir naujose, sekuliariose religijose galime įžvelgti šių pradų susijungimus. Visuomenei vis labiau plečiant savo ribas ir liberalėjant, rodos, seksualumas tampa viena aktualiausių temų, galiausiai virstančių sekuliaria religija.
Nors seksualumo ir kūniškumo temos persismelkė į pop kultūrą ir jau išgyveno įvairiausius virsmus, pastaraisias dešimtmečiais vis dažniau girdime sąvoką kink, lietuviškai reiškiančią tarytum išėjimą už ribų, keistas, netradicines seksualines nuostatas ar elgesį. Kink kultūrai skverbiantis į madą, kiną ir galiausiai į mūsų kasdienybę, ima atrodyti, kad tai daugiau nei tik dekoratyvumu persmelktas įvaizdis ar seksualinė veikla. Ir nors kink apraiškas bei šaknis galėtume matuoti tūkstančiais metų atgal, rodos, negalime ignoruoti to, kas vyksta dabar. Per pastaruosius kelis dešimtmečius kink kultūra, po savo skėčiu talpinanti ir BDSM subkultūrą, galiausiai iš mados podiumų, kino filmų ir miegamųjų atkeliauja į mūsų kasdienybę - aprangą, daiktus, ekranus ir…asmenybes. Ir būtent čia, galima įžvelgti itin ryškų paradoksą - stigmą, virstančia pop kultūros ir kasdienybės dalimi. Ypatingą suaktyvėjimą eskaluoja ir mokslininkai, ir geltoniji spauda - kink’as Covid pandemijos šešėlyje įgauna naują spalvą. Tarytum ištraukdami slapčiausias savo fantazijas į viešumą, ima kalbėti tinklalaidžių kūrėjai, nuomonės formuotojai, menininkai ir galiausiai mes, visuomenė, kuri neretai savo fantazijas laikydavo po devyniais užraktais. Ir nors kink bei BDSM vis dar lieka tabu didžiojoje dalyje populiacijos, mūsų visų, kaip visuomenės įsitraukimas į savojo, naujojo identiteto paieškas yra akivaizdus. Kaip pavyzdį galima pateikti Kim Kardashian pastaruosius viešus įvaizdžius, aiškiai konotuojančius į BDSM kultūrą, muzikos grupės Maneskin laimėjimas Eurovizijoje, trinant ne tik lyties, bet ir seksualines tabu ribas ir galiausiai pažvelgus į greitosios mados parduotuvių vitrinas, skirtas plačiajai visuomenei ima aiškėti, kad kink’as nebėra visuomenės paraštėse egzistuojantis periferinis judėjimas, o veikiau branduolys, kuriame auga nauja visuomenės jėga. Galiausiai, BDSM laikytas psichinės sveikatos sutrikimu, 2010 m. išbrauktas iš ligų sąrašo, tarytum ima dominuoti ne tik pogrindžio kultūrose.
Taigi jausdama karštėjančią atmosferą visuomenėje ir augančias naujo identiteto paieškas ėmiau domėtis, ar tai tik iliustratyvi pop kultūros scena, ar vis dėlto nauja, mūsų gyvenimus užpildanti kultūros dalis? Išties, numanant egzistuojančias stigmas visuomenėje, aš ėmiau domėtis, kiek stipriai kink kultūra yra svarbi plačiai visuomenei. Rezultatai nustebino. Nors daugelis žmonių, vis dar nėra pasiryžę apie tai kalbėti ir tai atvirai deklaruoja, pilotinis tyrimas parodė, kad daugelis jaunų individų kink kultūrą laiko savo identiteto dalimi, o savo fantazijų pažinimą ir paieškas įtraukia į mažesnę ar didesnę gyvenimo dalį, naudodami įvairius objektus ir aprangos aksesuarus. Daugeliui, tai leidžia stiprinti pasitikėjimą savimi ir savo partneriu, bendrauti bei stiprinti ryšius.
Ir nors gana uždara KINK ir BDSM subkultūra, neretai neigiamai vertina pop kultūros įsitraukimą ir tam tikrų kontekstų panaudojimą bei reprezentaciją plačiai visuomenei, būtų neapdairu neigti, kad dažnėjantys ir detalėjantys KINK kultūros atspindžiai viešojoje erdvėje, leidžia didžiajai visuomenės daliai lengviau bei atviriau priimti savo fantazijas bei seksualumą.
Tad apibendrinant minėtus kontekstus, rodos, kad KINK kultūra užtikrintai žengia į mūsų gyvenimus, kuriuose, identiteto beieškantiems ir belaikėje hauntologinėje erdvėje įstrigusiems individams, nepaliaujamai reikia to, kuo galėtume tikėti ir galbūt, šis naujasis tikėjimas ir yra sekuliarus motyvacinis hedonizmas, talpinantis savyje skausmo ir malonumo potyrius per naujus, stiprias emocijas sukeliančius objektus?
Plačiau apie kontekstus:
Antropologinis lauko tyrimas:
Comments