Šiuolaikinio demoniškumo interpretacijos ir apsvarstymai (I)

Šiame įraše aptariamos fantazijos ir geismo išraiškos, pasireiškiančios per seksualumo, dvasingumo, mirties suvokinius visuomenėje, tampa atspirties tašku kaip antropologinės demoniškumo sampratos, plačiau aptartos pirmame skyriuje, bet kaip pajusime vėliau - E. Thacker išskirta demontologija, aptarta minėtame skyriuje, kurios veikimas yra tarytum keliavimas į niekur, šiuos antropologinius demonus, tarytum paverčia hauntologiniais demonų vaiduokliais, sklandančiais tarp mūsų ir persikūnijančiais į kultūrines visuomenės išnašas, rudimentiškai pasireiškiančias net ir naujose, šiuolaikybės formuojamose socialinėse struktūrose. Geismas, mirtis ir seksualumas neretai tampa fetišizuotomis fantazijomis, glaudžiai siejamomis su religijomis ir galiausiai, ima aiškėti, kad šie, tapatybės išgyvenimai, fiziologiniai poreikiai apsprendžia visuomenės baimes, kultūrą ir troškimus.

Seksualumas

Kalbą apie geismą ir fantazijas, norisi pradėti nuo seksualumo, nes šis, kaip apibrėžia Europos lyčių lygybės intitutas, yra vienas pamatinių žmogiškosios būties aspektų, išreiškiamas fantazijomis, įsitikinimais, vertybėmis ir veiksmais, o jį veikia biologinių, psichologinių, socialinių, ekonominių, politinių, kultūrinių, etinių, teisinių, istorinių, religinių ir dvasinių veiksnių sąveika (118). Tad toks šio konstrukto kompleksiškumas, išties atskleidžia platų asmenybės spektrą, nepaisant to, kad vos išgirdus žodį seksualumas, didelė visuomenės dalis vis dar jaučiasi nepatogiai, o dažnas seuksualumo suvokimas apsiriboja lytinio potraukio rėmuose.

Nors seksualumo istorija mena tūkstantmečius ir yra neatsiejama ne tik žmonių, bet ir, apskritai, gyvybės dalis, rodos, požiūris į seksualumą vis dar asocijuojasi su uždraustu vaisiumi. Liberalėjant visuomenei, seksualumo tema tarytum atsilieka, o dalis vakarų visuomenės individų, kuriuos uždraustas vaisius domina, rodos, bijo būti viešai linčiuojami, kaip ištvirkę, neatitinkantys ir netelpantys į visuomenės stereotipus. Tad ši tema yra viena labiausiai skęstančių šešėliuose, lyg demonais apsiraizgiusi nežinia ir baimė - likti nesuprastiems. Vis dėlto, kad ir kaip visuomenė bandytų seksualumą įsprausti į prokrusto lovą, derėtų aptarti skirtingus kontekstus, kodėl ši konfrontacija yra neišvengiama ir viena pamatinių visuomenių egzistavimui. Žvelgiant kultūriškai, neegzistuoja aseksualios bendruomenės, pirmiausia dėl fiziologinių ir galiausiai psichologinių priežasčių, tačiau požiūris į seksualumą, skirtingose bendruomenėse skiriasi. Vakarų kultūros tradicijoje įprasta tikėti monogaminiais santykiais, tačiau lig šiol egzistuoja visuomenės, kurios tiki poligamija, o jų seksualumo suvokimas, apskritai, skiriasi nuo vakarietiško. Vis dėlto, panagrinėkime, koks yra vakarietiškas suvokimas, jo raida, galima netolima seksualumo istorijos ateitis ir kodėl kalbant apie seksualumą, dėmesys krypsta į religijos istoriją?

Kai kuriose religinėse bendruomenėse, seksualinės fantazijos kadaise buvo lyginamos su demonų apsėdimu, o egzorcistiniai vaizdai, net ir šiuolaikinėse medijose, retai apseina be seksualinių fantazijų. Tad religija ir seksualumas, visuomet ėjo greta, bandant nubrėžti ribas, taisykles, bet niekada, nė viena religija šios temos nepaliko nuošalyje.

Istorikas Valdemaras Klumbys pabrėžia, kad nereikėtų seksualumo suprasti tik kaip seksualinių praktikų. Tai kur kas platesnė sąvoka, apimanti šeimos ir lyčių vaidmenis (119). XX. 7-ąjame dešimtmetyje itin suaktyvėjusi seksualinė revoliucija tęsiasi iki šiol, tačiau nors neretai girdime, jog lyčių ir šeimos suvokimas ženkliai pakito, tiesa yra kur kas labiau nuvilianti. Suvokimas apie šeimą, vaikų turėjimą nepasikeitė kardinaliai. Apklausus aplinkoje esančias moteris, didžioji dalis, kaip paaiškėja gimdo „iš reikalo”, „nes vyras norėjo”, „kad senatvėje nebūtų vieniša”. Toks požiūris, rodos, visiškai nesuderinamas su moterų emancipacija ir, apskritai, šiuolaikiniu pasauliu, kur egoistiškas sprendimas „susikurti žmogų sau”, kuris vėliau pasirūpintų ar suteiktų ego pasitenkinimą, tarytum įpareigoja dar negimusį vaiką tapti įrankiu kitų norams tenkinti ar galiausiai, išlaisvina gimdančią moterį nuo atsakomybės už tolesnę savo būtį. Kyla klausimas, kokia beribė tamsa slepiasi šiose, iš pirmo žvilgsnio, nekaltose socialinėse situacijose ir kultūrinėse įpjovose? Nuolat girdime apie liberalėjančią visuomenę, tačiau vos pažvelgus iš arčiau, ima rodytis, kad visuomenė tolerantiška tik tol, kol tai asmeniškai jos neliečia. Jeigu Viktorijos laikais buvo manoma, kad frigidiška moteris yra dora moteris, lytinis aktas skirtas tik šeimos pratęsimui, o neištikimi - gali būti tik vyrai, tai atmetus visą technologinę ir modernę aplinką, įmanoma lengvai susipainioti, kuriame laikmetyje, išties, gyvename. Nors internete galima rasti daugybę tinklalaidžių, kuriose kalbama apie šeimos stereotipus, ypatingai liečiančius moteris, viename TED pokalbyje, poetė ir eseistė Christen Reighter pasakoja asmeninę patirtį, tarytum įgarsindama tūkstančius moterų visame pasaulyje - kiekvienas turime teisę nenorėti vaikų, santuokos ar stereotipinio gyvenimo. C. Reighter pabrėžia, kad į pareiškimą nenorėti vaikų, neretai yra reaguojama kaip į tam tikrą būseną, kuri praeis, tarytum nenorėjimas yra nesubrendimas, nesupratimas, o kiekvienas tokio pobūdžio pokalbis, prasidėjęs nuo mandaugaus paklausimo apie atžalas, galiausiai virsta tiesiogine agresija nukreipta į atsakovą, tarytum žmogus, nenorintis vaikų, išsižadėtų visų įmanomų vertybių, elgtųsi savanaudiškai ir neatsakingai prieš kitus visuomenės narius (120). Tiesa ta, kad faktai rodo kur kas kitą realybę. Mokslininkų teigimu, turėjimas vaikų - tai vienas netvariausių sprendimų, kokį gali priimti žmogus. Net vieno vaiko gimimo aplinkai žala yra didžiulė – 58,6 tonos anglies kasmet. Šiuo metu net pusę milijono vaikų vien tik Jungtinėse Amerikos valstijose neturi jų globojančių šeimų, o pasaulis yra toks perpildytas žmonių, jog skaičiuojama, kad žmonijos perviršis yra maždaug 2.5 gimdymų vienai moteriai (121).

Dar vienas svarbus aspektas kalbant apie nusistovėjusius seksualinius stereotipus - tai abortų stigmatizacija, kuri, didžiosios dalies visuomenės taip pat pasitinkama prieštaringai, o ląstelių sankaupa moters kūne prilyginama gyvybei, nors mokslas įrodė, kad ląstelių sankaupa arba kitaip - vaisius moters kūne iki 20 savaitės negali būti vadinamas kūdikiu, nes šis neišgyventų be palaikymo, net ir su papildoma pagalba. Taip pat iki 24 savaitės ląstelių sankaupa negali jausti nieko panašaus į skausmą, nes neegzistuoja smegenų jungtys. Ir nors daugeliui, marijos su kūdikiu jėzumi atvaizdas vis dar yra absoliutus moters idealas, dėl kurio ignoruojami moksliniai įrodymai, o seksualumo samprata apsiriboja krikščionybės sudėliotu baziniu paketu, neretai net nesuvokiant, kad šie visuomenės stereotipai, kultūriniai seksualumo suvokimo rudimentai, net ir mažiausiai religingų žmonių lūpose, atkeliauja iš kolektyvinės pasąmonės ar išmokimo. Tad kol viena visuomenės dalis grumiasi su savo demonais ir šešėliais, kita pusė - juos bando jaukintis. Ir jeigu sekuliariose religijose, iš pirmo žvilgsnio, neaptinkame klasikinių dievybių, pažvelkime dar kartą.

Kaip ir bet kokiai naujai pradžiai - reikia laiko, kad ši susiformuotų ir prasiskverbtų į holistinį mūsų pasaulio suvokimą. Kadaise, krikščionybei estint tik mažai sektai, kryžiaus žygiai reikšmingai prisidėjo prie istorijos trajektorijos pokyčio ir pavertė šią bendruomenę viena įtakingiausių pasaulyje. Kryžiaus žygiai, visiškai pavaldūs popiežiui, su Vakarų Europos riterių karinėmis kampanijomis XI–XVI a. Užvaldė kitatikių širdis kraujo klanuose. Kodėl apskritai, kalbant apie seksualumo ir religijos sąsajas, turime pradėti nuo kryžiaus žygių, atsakymas gana elementarus - to meto kultūroje, riteriai, kurie ir buvo kryžiaus žygių epicentre, buvo tarytum pop žvaigždės - paralelę galima brėžti su garsiausiais aktoriais ar šių laikų muzikantais. Didelė dalis visuomenės norėjo būti kaip jie, norėjo būti su jais. Tad riterių žygiai, jau nuo pat pradžių buvo tarytum Olimpinės ugnies nešimas be pralaimėjimo. Tad galime teigti, kad krikščionybės vėliava prasidėjo ne kur kitur, o ant pop kultūros pjėdės stalo, todėl šiuolaikinių, sekuliarių religijų užuomazgų reikėtų ieškoti būtent čia - matomiausiose pop kultūros scenose, nuo instragram, Tik tok lig mados podiumų.

Bet vis dėlto, kyla klausimas, kas yra šių laikų bebaimiai raumeningi riteriai ir kokią vėliavą jie neša? Tiesa sakant, nuo XI a. nedaug kas pasikeitė, bent jau kalbant apie demonus ir fantazijas, dorybes ir nešvankybes bei tai, ką pop kultūra mums serviruoja šiandien.

Jei kadaise, pop kultūra buvo pripildyta dieviškojo, religiškojo prado, o menas bazavosi būtent religinėse tvirtovėse ir kūrė bendruomenes bei kultūrą aplink save, tai šiandien, kyla kur kas laisvesnės, atmetančios teistinį pažadą apie kančios ir išganymo dualumą religinės formos. Rodos, liberalėjant visuomenei, naujasis seksualumas tampa viena aktualiausių temų, galiausiai virstančių sekuliaria religija, įgalinančia pokyčiui politiniuose, ekonominiuose ir kituose, kapitalistinės visuomenės sluoksniuose. Seksualinės praktikos ir požiūriai tarytum tampa ginklu, įgalinančiu ginti asmenines pozicijas. Ši tema, neatsitiktinai stiprina savo pozicijas ir populiariosios kultūros fone, reflektuojančios visuomenės požiūrį ir norus. Mados dizaino profesorius Andrew Groves duodamas interviu „The Guardian“ teigė, „pakartotinis fetišinės mados atsiradimas Covid pandemijos fone, iš dalies yra reakcija į uždarymą. Pastaruosius metus mes visi palaikome keistus, į BDSM panašėjančius santykius su valdžia, kuri kontroliuoja mūsų kūnus, priverčia dėvėti kaukes ir nurodo, ką galime bučiuoti ar liesti. Fetišinių drabužių staigus grįžimas į madą gali būti interpretuojamas kaip noras pakeisti santykius, susigrąžinti kontrolę ir parodyti, kas iš tikrųjų yra atsakingas”. Taigi kitaip tariant, mums itin svarbios tampa tapatybės paieškos. Tokios pat, tik pakitusios tapatybės, kurios ieškojo mūsų protėviai, klūpėdami ant šventų grindinių.

TĘSINYS BDSM kaip sekuliari dvasinė patirtis

118 Seksualumas. Europos lyčių lygybės institutas, 2016 [ 2022. 04.03]. Prieiga per internetą: https://eige.europa.eu/lt/thesaurus/terms/1379

119 Seksualumo karai ir revoliucijos XX a. Lietuvoje. Bernardinai.lt . 2019 [2021.11.12]. Prieiga per internetą: https://www.bernardinai.lt/2019-10-25-seksualumo-karai-ir-revoliucijos-xx-a-lietuvoje/ 107

120 I don't want children -- stop telling me I'll change my mind. TED talks. 2016 [2021.11.20]. Prieiga per internetą: https://www.ted.com/talks/christen_reighter_i_don_t_want_children_stop_telling_me_i_ll_change_my_mind?language=en

121 They’re Waiting Longer, but U.S. Women Today More Likely to Have Children Than a Decade Ago. Pew Research Center. 2018 [2021.11.20]. Prieiga per internetą: https://www.pewresearch.org/social-trends/2018/01/18/theyre-waiting-longer-but-u-s-women-today-more-likely-to-have-children-than-a-decade-ago/